Koronavirusai sudaro didelę virusų šeimą, galinčią sukelti kvėpavimo takų infekcijas nuo lengvo peršalimo iki sunkios pneumonijos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 m. sausio 7 d. Kinijos Uhano (Wuhan) mieste buvo nustatytas naujas koronaviruso tipas, kuris iki šiol niekada nenustatytas žmonėms. Viruso padermė buvo pavadinta sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu-2 (SARS-CoV-2), šis virusas sukelia koronavirusinę ligą COVID-19.
Pristatymas
SARS-CoV-2 buvo apibūdinamas kaip sukeliantis įvairaus sunkumo kvėpavimo takų infekcijas. Siekiant aprėpti visą ligos eigos spektrą, buvo sugalvotas terminas „koronavirusinė liga-19“ (COVID-19). Sunkesnės plaučių infekcijos taip pat vadinamos „sunkia ypač užkrečiama pneumonija“ (SSCP) [1].
Didesnė nei 39 °C temperatūra, nuovargis, sausas kosulys nurodyti kaip dažniausi COVID–19 sergančių požymiai, pasireiškiantys 60–100 procentų užsikrėtusių žmonių [2] [3] [4]. [2] [3] [4]. Nedidelei daliai pacientų pasireiškė dusulys, kosulys su skrepliavimu, hemoptizė, mialgija, galvos skausmas, gerklės skausmas ir rinorėja. Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Įdomu pažymėti, kad maždaug 1 iš 10 pacientų jautėsi sumišę [2]. Neseniai kvapo ir skonio praradimas taip pat buvo apibūdinamas kaip simptomai. Nors lengvos infekcijos gali tęstis ne ilgiau kaip kelias dienas [5], liga gali išsivystyti per savaitę ar ilgesnį laikotarpį ir komplikuotis į sunkų atvejį su ūminiu kvėpavimo silpnumo (distreso) sindromu ir septiniu šoku. Tokių pacientų būklė greitai blogėja ir dėl daugybinio organų nepakankamumo kyla didelė mirties rizika.
Diagnostikos vaizdo tyrimai greičiausiai rodys uždegiminius apatinių kvėpavimo takų pokyčius, kurie leidžia diagnozuoti pneumoniją, o abipusiai pokyčiai yra labai dažni [3] [4]. Dažnai stebimas „matinio stiklo“ sutankėjusiu audinių ir konsolidaciniai šešėliai, tuo tarpu plaučių kavitacija, pavieniai plaučių mazgai, eksudacija į krūtinplėvės ertmę ir limfadenopatija COVID-19 nėra būdingi [6]. Pažymėtina, kad patologinių duomenų krūtinės tyrimų vaizduose nebuvimas neatmeta SARS-CoV-2 infekcijos tikimybės. Maždaug trečdaliui COVID-19 pacientų nustatyta neutrofilija ir limfopenija [2] [4].
Neurologija
- Galvos skausmas
Kai kuriems pacientams taip pat gali pasireikšti raumenų skausmai, galvos skausmai, gerklės skausmas ar sloga. [symptoma.lt]
Virškinamojo trakto
- Pykinimas
Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Įdomu pažymėti, kad maždaug 1 iš 10 pacientų jautėsi sumišę. Neseniai kvapo ir skonio praradimas taip pat buvo apibūdinamas kaip simptomai. [symptoma.lt]
- Viduriavimas
Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Įdomu pažymėti, kad maždaug 1 iš 10 pacientų jautėsi sumišę. Neseniai kvapo ir skonio praradimas taip pat buvo apibūdinamas kaip simptomai. [symptoma.lt]
- Pilvo skausmas
Nedidelei daliai pacientų pasireiškė dusulys, kosulys su skrepliavimu, hemoptizė, mialgija, galvos skausmas, gerklės skausmas ir rinorėja. Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. [symptoma.lt]
- Vėmimas
Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Įdomu pažymėti, kad maždaug 1 iš 10 pacientų jautėsi sumišę. Neseniai kvapo ir skonio praradimas taip pat buvo apibūdinamas kaip simptomai. [symptoma.lt]
Kardiovaskuliniai reiškiniai
- Hipertenzija
Šis modelis daugiasluoksnius infiltratus, mažą limfocitų kiekį, bakterines koinfekcijas, asmeninę rūkymo istoriją, hipertenziją ir vyresnį amžių vertina kaip nepalankius prognozės veiksnius. [symptoma.lt]
- Krūtinės skausmas
Nedidelei daliai pacientų pasireiškė dusulys, kosulys su skrepliavimu, hemoptizė, mialgija, galvos skausmas, gerklės skausmas ir rinorėja. Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. [symptoma.lt]
Skeleto ir raumenų
- Mialgija
Nedidelei daliai pacientų pasireiškė dusulys, kosulys su skrepliavimu, hemoptizė, mialgija, galvos skausmas, gerklės skausmas ir rinorėja. Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. [symptoma.lt]
Visa kūno sistema
- Karščiavimas
[…] pateikusių asmenų skaičius: 74887 (2020-03-20) Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys Daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso galima teirautis: - Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui [sam.lrv.lt]
Egzistuoja simptominis gydymas – gydytojai gali sumažinti karščiavimą, jei to reikia, palengvinti atsikosėjimą, malšinti raumenų skausmus. [delfi.lt]
Požymiai paprastai išryškėja per 2–14 dienų po kontakto ir apima karščiavimą, nuovargį ir kosulį. Kai kuriems pacientams taip pat gali pasireikšti raumenų skausmai, galvos skausmai, gerklės skausmas ar sloga. [symptoma.lt]
- Nuovargis
Didesnė nei 39 °C temperatūra, nuovargis, sausas kosulys nurodyti kaip dažniausi COVID–19 sergančių požymiai, pasireiškiantys 60–100 procentų užsikrėtusių žmonių.. [symptoma.lt]
- Negalavimas
Kaip skelbta anksčiau, pacientas į įstaigą paguldytas anksčiau, dėl kitų negalavimų, jam koronavirusas diagnozuotas jau esant ligoninėje. Dėl to privalomam karantinui išsiųstas 51 asmuo iš ligoninės personalo, didžioji dalis – medikų. [vz.lt]
Kvėpavimo takų
- Kosulys
Didesnė nei 39 °C temperatūra, nuovargis, sausas kosulys nurodyti kaip dažniausi COVID–19 sergančių požymiai, pasireiškiantys 60–100 procentų užsikrėtusių žmonių.. [symptoma.lt]
[…] asmenų skaičius: 74887 (2020-03-20) Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys Daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso galima teirautis: - Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui [sam.lrv.lt]
Būtent dėl to su šia kūno dalimi ir siejami pirmieji simptomai – kosulys ir gerklės perštėjimas bei skausmas. Tuomet virusas dauginasi ir kvėpavimo takais keliauja link plaučių. [delfi.lt]
Laikykitės saugaus atstumo nuo galimai sergančių asmenų Laikykitės saugaus, bent 2 metro atstumo tarp Jūsų ir kito asmens, turinčio kosulio ar čiaudėjimo simptomus. [vu.lt]
- Plaučių uždegimas
Jie gali sumažinti plaučių uždegimą ir užkirsti kelią kvėpavimo nepakankamumui, tačiau taip pat turi įtakos daugeliui kitų fiziologinių ir patologinių procesų. [symptoma.lt]
Tuomet virusas dauginasi ir kvėpavimo takais keliauja link plaučių. Čia prasideda membranų uždegimas, kuris gali peraugti į plaučių uždegimą. [delfi.lt]
Vienas nuo plaučių uždegimo Bergamo ligoninėje gydytas pacientas greičiausiai sirgo koronavirusu, kuris jam tuo metu nebuvo nustatytas. G. Gori įsitikinęs, kad nuo šio paciento užsikrėtė kiti ligoninėje gydyti asmenys ir personalas. G. [lrt.lt]
- Gerklės skausmas
skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju; norint pasikonsultuoti, kilus klausimų) – visą parą, visoje Lietuvoje, nemokamai; - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja [sam.lrv.lt]
Kai kuriems pacientams taip pat gali pasireikšti raumenų skausmai, galvos skausmai, gerklės skausmas ar sloga. [symptoma.lt]
- Rinorėja
Nedidelei daliai pacientų pasireiškė dusulys, kosulys su skrepliavimu, hemoptizė, mialgija, galvos skausmas, gerklės skausmas ir rinorėja. Retkarčiais buvo stebimas krūtinės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. [symptoma.lt]
- Sausas kosulys
Didesnė nei 39 °C temperatūra, nuovargis, sausas kosulys nurodyti kaip dažniausi COVID–19 sergančių požymiai, pasireiškiantys 60–100 procentų užsikrėtusių žmonių.. [symptoma.lt]
Pirminė informacija
PSO ir JAV Amerikos ligų kontrolės ir profilaktikos centrai (CDC) paskelbė tikslius kriterijus asmenims, kuriuos reikia ištirti dėl COVID-19. Jie šiek tiek skiriasi ir gali keistis gavus naujų duomenų apie SARS-CoV-2 už Hubėjaus (Hubei) provincijos Kinijoje ribų ir galimus infekcijos perdavimo kelius [7] [8]. Be to, PSO parengė tarpines rekomendacijas dėl 2019-nCoV infekcijų laboratorinės diagnozės ir pateikė institucijų, į kurias šiuo tikslu galima kreiptis, sąrašą [9]. PSO sukūrė genetinio pagausinimo tyrimų seriją, specifinius realaus laiko RT-PGR protokolus, skirtus patvirtinti 2019-nCoV buvimą kvėpavimo organų mėginiuose [10] [11]. Galima naudoti nosies ir ryklės bei burnos ir ryklės tepinėlius, taip pat skreplių, endotrachėjinio aspirato ar bronchoalveolinio plovimo mėginius. Kol kas nepateikta rekomendacijų, ar geriau imti tepinėlius iš viršutinių, ar iš apatinių kvėpavimo takų siekiant nustatyti viruso buvimą lengvesniais atvejais, nors esant sunkiai ir progresuojančiai ligai, rekomenduojama naudoti medžiagas iš apatinių kvėpavimo takų.
Be to, iš pacientų, kuriems įtariama SARS-CoV-2 infekcija, gali būti imami poriniai serumo mėginiai [9]. Jie turėtų būti paimti per pirmąją ligos savaitę ir po 2–3 savaičių, tai gali padėti tiksliau diagnozuoti lengvesnes infekcijas, kai bus atlikti serologiniai tyrimai.
Pažymėtina, kad SARS-CoV-2 tyrimai turėtų būti atliekami neatsižvelgiant į tai, ar aptinkamas įprastas kvėpavimo sistemos patogenas. Apie koinfekcijų paplitimą tarp COVID-19 sergančių pacientų žinoma nedaug, o kitų patogenų buvimas neatmeta SARS-CoV-2 infekcijos tikimybės [9].
Apie visus įtariamus ir patvirtintus atvejus reikia nedelsiant pranešti atitinkamoms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms. Tas pats pasakytina ir apie gautus netikėtus rezultatus. Šiame kontekste reikia pabrėžti, kad vis dar tebegalioja visi iki šiol paskelbti bandymų protokolai.
Gydymas
Šiuo metu nėra jokio konkretaus gydymo, nukreipto prieš sukėlėją. COVID-19 pacientams buvo skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras, gancikloviras, lopinaviras ir ritonaviras tiek į veną, tiek per burną [2], tačiau duomenų apie tokių priemonių veiksmingumą dar nėra. Ankstesnių koronaviruso sukeltų kvėpavimo takų ligų protrūkių patirtis gana rimta: nenustatyta, kad antivirusiniai vaistai būtų naudingi gydant sunkų ūmų respiracinį sindromą (SARS) ir Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (MERS) [4].
Nepaisant to, pacientams naudinga kruopšti palaikomoji priežiūra ir gretutinių ligų gydymas [2] [4]:
- Deguonies terapija dažniausiai taikoma siekiant pagerinti plaučių funkciją; gali prireikti mechaninio vėdinimo ir ekstrakorporalinės membraninės oksigenacijos.
- Plataus veikimo spektro antibiotikai ir galbūt priešgrybeliniai vaistai skiriami siekiant apsaugoti ir valdyti koinfekcijas.
- Buvo vartojami kortikosteroidai. Jie gali sumažinti plaučių uždegimą ir užkirsti kelią kvėpavimo nepakankamumui, tačiau taip pat turi įtakos daugeliui kitų fiziologinių ir patologinių procesų.
- Be to, atsiradus bet kokiam organų funkcijos pablogėjimui, pavyzdžiui, ūminiam inksto sužeidimui, reikia skubiai imtis tikslingų priemonių.
Prognozė
Iki šiol surinkti klinikiniai ir epidemiologiniai duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė sunkios ligos rizika, ypač sergantiems gretutinėmis ligomis [4]. Šiuo metu SSCP mirtingumas yra 2–5 % [1], tačiau bendrą SSCP dalį tarp sergančiųjų COVID-19 dar reikia nustatyti.
Atsižvelgiant į bet kokią paciento individualią prognozę, Chen et al. tvirtina, kad asmenų, kurie patyrė sunkias pasekmes, charakteristikos atitiko MuLBSTA skalę – išankstinio perspėjimo modelį, skirtą prognozuoti mirtingumą nuo virusinės pneumonijos [2]. Šis modelis daugiasluoksnius infiltratus, mažą limfocitų kiekį, bakterines koinfekcijas, asmeninę rūkymo istoriją, hipertenziją ir vyresnį amžių vertina kaip nepalankius prognozės veiksnius [12].
Etiologija
Lu ir kolegos parengė išsamų SARS-CoV-2 apibūdinimą ir pateikė visą sukėlėjo genomo seką [13]. Remiantis jų filogenetine analize, SARS-CoV-2 priklauso betakoronavirusų genčiai ir sarbekovirusų pogrupiui. Kitas gerai žinomas sarbekovirusas yra SARS-CoV, sukėlęs SARS pandemiją 2002–2004 m. Tarptautinio virusų taksonomijos komiteto Koronavirusų tyrimo grupė pasiūlė dėl akivaizdaus artimo santykio patogeną, sukeliantį COVID-19, pavadinti SARS-CoV-2 [14].
Įdomu tai, kad nustatyta, jog SARS-CoV-2 labiau susijęs su dviem SARS tipą primenančiais koronavirusais, aptinkamais pas šikšnosparnius, nei su SARS sukėlėju [13]. Ar tai yra zoonotinė liga? COVID-19 iš tikrųjų buvo apibūdinta kaip galima zoonotinė liga [1], tačiau Italijos ir Brazilijos mokslininkų atliktas viruso evoliucijos tyrimas rodo, kad egzistuoja tarpinis nešiklis: Benvenuto et al. pateikė prielaidą, kad virusu iš pradžių buvo apsikrėtę šikšnosparniai, bet prieš užkrėčiant žmones buvo perduotas kitoms, dar nenustatytoms gyvūnų rūšims [15]. Manoma, kad gyvūnas, parduotas jūros gėrybių rinkoje Uhane, Kinijoje, tapo tarpiniu šeimininku, palengvinusiu viruso persidavimą žmonėms [13]. Lygiagrečiai galima atkreipti dėmesį į ankstesnius koronaviruso protrūkius, būtent į minėtą SARS pandemiją ir MERS protrūkį, prasidėjusį 2012 m. Nustatyta, kad natūralus tiek SARS-CoV, tiek MERS-CoV užkrato šaltinis yra šikšnosparniai, o kiti gyvūnai, būtent Himalajinė civeta (Paguma larvata) ir vienkupriai kupranugariai (dromedarai), tapo tarpiniais šeimininkais [16] [17].
Epidemiologija
Nors SARS-CoV-2 pasireiškė Kinijos didmiestyje Uhane (Wuhan), keliautojai greitai išplatino virusą visoje šalyje ir už jos ribų, sukeldami antrinę perdavimo grandinę platesnėje geografinėje teritorijoje. 2020 m. sausio 13 d. Tailando valdžia patvirtino pirmąjį atvejį už Kinijos ribų.
Remiantis PSO padėties ataskaita, paskelbta 2022 m. kovo 22 d, dabartinis infekcijų skaičius visame pasaulyje siekia 460 280 168 [18].
Užsikrėtusius pacientus būtina kuo greičiau identifikuoti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam ligos plitimui. Norint išspręsti šią situaciją ir sumažinti SARS-CoV-2 keliamą pavojų visuomenės sveikatai, reikalingas suderintas tarptautinis atsakas, todėl PSO paskelbė pandemijos protrūkį 2020 m. kovo 11 d.
Patofiziologija
Virusas perduodamas žmogaus žmogui lašelių pavidalu arba per fizinį kontaktą [1]. Užkrėsti daiktai taip pat gali turėti įtakos skleidžiant COVID-19 [18]. Inkubacinis periodas gali trukti nuo vos dviejų dienų iki daugiau nei dviejų savaičių, todėl reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę, kad virusas gali būti perduotas kitiems dar iki simptomų pasireiškimo. Nors Vokietijoje buvo pranešta apie infekciją esant besimptomiam kontaktui, atitinkamas atvejo tyrimas buvo atnaujintas, kai pasirodė nauja informacija, paneigianti pirmines išvadas [5]. Taigi iki šiol nėra įrodymų, kad pacientai perduotų užkratą prieš tai, kai jiems pasireiškia kokie nors simptomai. Taip pat nežinoma, kiek laiko virusą gali perduoti nuo jau nuo infekcijos pasveikęs žmogus.
Profilaktika
Siekiant užkirsti kelią COVID-19 plėtrai, taikomi pagrindiniai principai, kuriais siekiama sumažinti užsikrėtimą ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų plitimą. Šie principai apima reguliarų rankų plovimą muilu, ypač po tiesioginio kontakto su sergančiais žmonėmis ar jų aplinka, ir artimo kontakto su tais, kuriems pasireiškia kvėpavimo takų ligos simptomai, vengimą. Kita vertus, žmonės, kenčiantys nuo kvėpavimo takų simptomų, yra skatinami išlaikyti atstumą nuo kitų asmenų, užsidengti burną ir nosį kosint ir čiaudant bei rimtai rūpintis savo asmenine higiena. Esant karščiavimui, kosuliui ir jei tikėtinas kontaktavimas su SARS-CoV-2 infektuotu asmeniu, medicininės pagalbos reikia kreiptis kuo greičiau. Būtina vengti kontakto su ūkio ar laukiniais gyvūnais, jei nesiimama atitinkamų apsaugos priemonių. Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti griežtai laikomasi infekcijų prevencijos ir kontrolės praktikos ir prireikus ją tobulinti.
Didesniu mastu gali būti imamasi aiškių priemonių patogeno atsiradimo tikimybei sumažinti. Prekybos gyvais gyvūnais turgūs, tokie kaip jūrų gėrybių turgus Uhane, yra puiki terpė naujoms infekcinėms ligoms vystytis: gyvūnai artimai kontaktuoja su žmonėmis ir vyksta intensyvūs genetinės medžiagos mainai tarp virusų, aptinkamų pas bet kurios rūšies gyvūnus. Šios sąlygos iš esmės padidina žmonių užsikrėtimo tikimybę ir tikimybę, kad virusas bus žmogaus perduotas kitam žmogui, – tai yra dvi būtinos pandemijos prielaidos. Štai kodėl tokie gyvūnų turgūs jau daugelį metų sulaukia griežtos, bet pagrįstos kritikos. Nepadeda tai, kad tuose turguose klesti neteisėta prekyba laukiniais, galbūt nykstančių rūšių gyvūnais.
Santrauka
COVID-19 yra nauja infekcinė liga, kurią sukelia SARS-CoV-2. Šis patogenas pirmą kartą buvo nustatytas Kinijos Ubėjaus (Hubei) provincijoje, o vėliau įrodyta, kad jis kilęs iš gyvūnų turgaus Uhano (Wuhan) mieste. PSO dabartinį protrūkį įvertino kaip pandemiją.
Šiuo metu nėra vakcinų nuo COVID-19. Atskirų šalių mokslininkai deda dideles pastangas, kad pakeistų šią situaciją, tačiau nesitikima, kad vakcinos bus pasiekiamos dar bent vienerius metus. Tai padidina griežtų priemonių, skirtų kuo anksčiau aptikti, izoliuoti ir gydyti COVID-19 užsikrėtusius asmenis, atsekti jų kontaktus su kitais asmenimis ir skatinti socialinių kontaktų mažinimą proporcingai esamai rizikai.
Informacija pacientui
Daug nerimo sukėlė 2019-nCoV – naujas koronavirusas, sukeliantis lengvas ar sunkias kvėpavimo takų infekcijas, atsiradęs Kinijoje ir paplitęs daugelyje kitų šalių visame pasaulyje. Rekomenduojamos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, vengti artimo kontakto su visais, kuriems pasireiškia kvėpavimo takų ligos simptomai, iš karto kreiptis į gydytoją, jei yra gripo simptomų, ir suteikti sveikatos priežiūros darbuotojams visą turimą informaciją.
Liga, kurią sukelia SARS-CoV-2, paprastai vadinama COVID-19 – „koronaviruso liga 19“. Požymiai paprastai išryškėja per 2–14 dienų po kontakto ir apima karščiavimą, nuovargį ir kosulį. Kai kuriems pacientams taip pat gali pasireikšti raumenų skausmai, galvos skausmai, gerklės skausmas ar sloga. Nors lengvų infekcijų atveju pagerėjimas jaučiamas per kelias dienas, COVID-19 gali pasireikšti sunkia forma ir sukelti plaučių uždegimą, šoką ir galiausiai mirtį.
Kadangi COVID-19 negalima kliniškai atskirti nuo kitų plaučių uždegimą sukėlusių priežasčių, labai svarbu, kad pacientai pateiktų tikslią informaciją apie neseniai vykusias keliones, buvimą ligoninėje ir artimus ryšius su visais, kurie galėjo būti paveikti šio ligos sukėlėjo. Paciento bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią COVID-19 protrūkiui, sutrumpinti laiką iki diagnozės nustatymo ir imtis priemonių, kurios apsaugotų kitus žmones nuo infekcijos. Jei įtariama, kad žmogus gali būti užsikrėtęs COVID-19, jis turi būti izoliuotas, atitinkamai ištirtas ir prireikus gautų palaikomąją priežiūrą.
Nuorodos
- Wu YC, Chen CS, Chan YJ. Overview of The 2019 Novel Coronavirus (2019-nCoV): The Pathogen of Severe Specific Contagious Pneumonia (SSCP). J Chin Med Assoc. 2020.
- Chen N, Zhou M, Dong X, et al. Epidemiological and clinical characteristics of 99 cases of 2019 novel coronavirus pneumonia in Wuhan, China: a descriptive study. Lancet. 2020.
- Huang C, Wang Y, Li X, et al. Clinical features of patients infected with 2019 novel coronavirus in Wuhan, China. Lancet. 2020.
- Wang D, Hu B, Hu C, et al. Clinical Characteristics of 138 Hospitalized Patients With 2019 Novel Coronavirus-Infected Pneumonia in Wuhan, China. Jama. 2020.
- Rothe C, Schunk M, Sothmann P, et al. Transmission of 2019-nCoV Infection from an Asymptomatic Contact in Germany. N Engl J Med. 2020.
- Chung M, Bernheim A, Mei X, et al. CT Imaging Features of 2019 Novel Coronavirus (2019-nCoV). Radiology. 2020:200230.
- Centers for Disease Control and Prevention. Evaluating and Reporting Persons Under Investigation (PUI). https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/hcp/clinical-criteria.html. Accessed March 12, 2020.
- World Health Organization. Clinical management of severe acute respiratory infection when novel coronavirus (nCoV) infection is suspected. https://www.who.int/publications-detail/clinical-management-of-severe-acute-respiratory-infection-when-novel-coronavirus-(ncov)-infection-is-suspected. Accessed March 12, 2020.
- World Health Organization. Coronavirus disease (COVID-19) technical guidance: Laboratory testing for 2019-nCoV in humans. https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/technical-guidance/laboratory-guidance. Accessed March 12, 2020.
- Corman VM, Landt O, Kaiser M, et al. Detection of 2019 novel coronavirus (2019-nCoV) by real-time RT-PCR. Euro Surveill. 2020; 25(3).
- Centers for Disease Control and Prevention. CDC 2019-Novel Coronavirus (2019-nCoV) Real-Time RT-PCR Diagnostic Panel: Instructions for Use. 2020.
- Guo L, Wei D, Zhang X, et al. Clinical Features Predicting Mortality Risk in Patients With Viral Pneumonia: The MuLBSTA Score. Front Microbiol. 2019; 10:2752.
- Lu R, Zhao X, Li J, et al. Genomic characterisation and epidemiology of 2019 novel coronavirus: implications for virus origins and receptor binding. Lancet. 2020.
- Gorbalenya AE, Baker SC, Baric RS, et al. Severe acute respiratory syndrome-related coronavirus: The species and its viruses – a statement of the Coronavirus Study Group. bioRxiv. 2020:2020.2002.2007.937862.
- Benvenuto D, Giovannetti M, Ciccozzi A, Spoto S, Angeletti S, Ciccozzi M. The 2019-new coronavirus epidemic: evidence for virus evolution. bioRxiv. 2020:2020.2001.2024.915157.
- Mohd HA, Al-Tawfiq JA, Memish ZA. Middle East Respiratory Syndrome Coronavirus (MERS-CoV) origin and animal reservoir. Virol J. 2016; 13:87.
- Shi Z, Hu Z. A review of studies on animal reservoirs of the SARS coronavirus. Virus Res. 2008; 133(1):74-87.
- World Health Organization. Coronavirus Disease (COVID-19) Dashboard. https://covid19.who.int/. Accessed March 17, 2022.